Lietuva gali didžiuotis tankia miško žaluma – miškai užima kone trečdalį šalies teritorijos. Ir ši žaluma būdinga ne tik miškingiems plotams – medžiai puošia ir privačias valdas, jų gausu parkuose, jie rikiuojasi dailiose alėjose ir kitur. Dar įspūdingiau tai, kad Lietuvoje dominuoja medžių įvairovė. Aptarkime populiariausias Lietuvoje augančių medžių rūšis.

Pušis (Pinus sylvestris)

Tai vienas iš populiariausių spygliuočių mūsų šalyje, sudarantis didelę miškų dalį. Pušims patinka smėlingos, lengvos dirvos, jos sėkmingai auga ir lygumose, ir kalvotose vietose. Šie medžiai mėgsta šviesą, demonstruoja atsparumą. Mediena populiari žaliava statybose, baldų gamybos sektoriuje, o pušų spygliai bei pumpurai naudojami liaudies medicinoje.

Eglė (Picea abies)

Visoje Lietuvoje paplitusi paprastoji eglė populiarumu nė kiek nenusileidžia pušiai. Eglės neįnoringos, tačiau labiau mėgsta aukštesnes vietas. Dėl medienos minkštumo  bei lengvo apdirbimo ji naudojama statybose, baldų, popieriaus pramonėje, eglė neretai pasirenkama ir muzikos instrumentų, pavyzdžiui, gitarų, gamybai. Taip pat šiam medžiui reikšmingas vaidmuo tenka kalėdiniu laikotarpiu.

Beržas (Betula pendula)

Beržą žino kiekvienas – tai vienas iš populiariausių lapuočių, dažnai atsiduriantis ir lietuviškoje poezijoje, apdainuojamas. Baltas kamienas ir lengvai vėjyje siūbuojančios šakos su žaliuojančiais lapeliais visada atrodo raminančiai bei svajingai. Beržai auga labai greitai, nėra įnoringi dirvožemiui, tačiau jie labai ilgai negyvena, nors turi savybę ataugti natūraliai kirtavietėse. Beržo mediena dažnai naudojama baldams, fanerai gaminti.

Ąžuolas (Quercus robur)

Šis medis lietuvių tautosakoje, poezijoje irgi užima reikšmingą vietą. Jis simbolizuoja tvirtybę, ilgaamžiškumą, ąžuolai gali augti net iki tūkstančio metų! Šie medžiai paprastai auga derlingoje dirvoje, mėgsta saulę, todėl augti kitų medžių šešėlyje jiems nepatiks. Gali užaugti iki 35 metrų. Jų mediena labai vertinama dėl tvirtumo, plačiai naudojama statybose, baldų gamybai, meno dirbiniams, žievė naudojama liaudies medicinoje, gilės – aromatingai ir gardžiai kavai.

Liepa (Tilia cordata)

Šis medis apdovanoja ne tik žaluma, bet ir kvapniais žiedais, kurie lietuvių vertinami ir dėl gydomųjų savybių. Medis labiau mėgsta derlingą dirvą, drėgmės nestokojantį priesmėlį ir priemolį, demonstruoja puikų atsparumą šalnoms. Liepos mediena pasižymi minkštumu, ji lengvai apdirbama, todėl yra vienas iš geriausių pasirinkimų drožybai.

Juodalksnis (Alnus glutinosa)

Drėgnas dirvas mėgstantis medis dažnai sutinkamas pelkėtose vietovėse, upių pakrantėse ar kitur, kur daugiau drėgmės. Šis medis turi ir dar vieną funkciją – jis gerina dirvožemį, aprūpindamas jį azotu. Juodalksnio mediena naudojama baldų gamybos sektoriuje, o dėl itin malonaus dūmo kvapo juodalksnis itin populiarus pasirinkimas rūkykloms.

Apibendrinant, Lietuvoje turime nemažai spygliuočių ir lapuočių medžių rūšių, kurie ne tik lepina grožiu, sodria žalia spalva, bet taip pat yra mūsų kultūros dalis. Kiekviena rūšis išsiskiria savita išvaizda, savybėmis, panaudojimo galimybėmis, nemažai medžių vertinami ir dėl gydomųjų savybių.